Na iš tiesų, pastaraisiais metais tarptautinių krizių vyksta daug, ir turbūt mokesčių reformos stabdymas savaime neišspręstų tų problemų, kurias sukelia globalūs šokai. Naujausias iš jų – Izraelio ir Irano konfliktas. Tačiau turbūt nėra tikslinga stabdyti mokesčių reformos, o jei ateityje iškils naujos krizės, manau, bus galima subalansuoti reformų vykdymo tempą su ekonomine realybe. Sutinku, kad geopolitiniai sukrėtimai, jau vykstantis konfliktas Artimųjų Rytų regione, kuris gali dar labiau paaštrėti, gali pabloginti ne tik Lietuvos, bet ir ES bei viso pasaulio ekonomikos padėtį, didinti infliaciją, lėtinti ekonominį augimą. Todėl manau, kad mes, reformą vykdantys politikai, privalėtume turėti ir atsarginį, kaip sakoma, B planą, jeigu, tarkime, tos rizikos sustiprėtų. Galima laikinai atidėti arba amortizuoti tam tikrus mokesčių pakeitimus, ypač tuos, kurie tiesiogiai didina kainas ar verslo sąnaudas. Tačiau ilgalaikiai reformos tikslai, manau, turėtų išlikti, nes jie yra labai svarbūs.
Ar tai, kad premjeras jau yra aiškiai užsiminęs, jog gali būti priimti atitinkami sprendimai dėl buvusios Vyriausybės įvestų degalų akcizų, reiškia, kad socialdemokratai, atsižvelgdami į besikeičiančią ekonominę situaciją, gali koreguoti ir mokesčių reformos nuostatas? Na, kaip ir minėjau, visiškai stabdyti reformos nebūtina, tačiau reikia prisitaikyti prie ekonominės realybės. Pavyzdžiui, jeigu geopolitinė situacija dar labiau pablogėtų, dar labiau išaugtų naftos kainos ir ekonomika pradėtų strigti. Aišku, kad tokiu Vyriausybė galėtų lanksčiai atidėti kai kurių mokesčių įsigaliojimą keliems metų ketvirčiams arba priimti tam tikrus laikinus sprendimus, pavyzdžiui, laikinai kompensuodama energijos išteklių kainas labiausiai pažeidžiamiems. Arba, kaip jau minėta, siekdama sušvelninti smūgį vartotojams laikinai sumažintų akcizus degalams, kaip buvo padaryta kitose šalyse. Kiekviena globali krizė gali daryti poveikį ir Lietuvai, mūsų ekonomika nėra atskirta, tačiau žinome ir matome, kad tie ekonominiai sunkumai, tos krizės yra laikinos. Visada rasime tam tikrus sprendimus, nes esame ES nariai, naudojamės tam tikrais ekonominio bendradarbiavimo formatais, kurie padeda tas visas krizes įveikti kartu.
Nieko gero šioje mokesčių reformoje ir anksčiau nebuvo galima įžiūrėti. Jie patys buvo pasiklydę, pasimetę. Mano supratimu, turėjo būti padaryti paprasti dalykai, kurie iš tikro būtų mažiausiai kenkę ekonomikai. Buvo pateikta ne viena ekspertinė išvada, ne vienas siūlymas, kad, tarkime, mažiausiai ekonomikai kenkia nekilnojamojo turto mokestis, todėl jį būtų galima įvesti. Na, susimokėtų kiekvienas po šimtą ar porą šimtų eurų, ir į biudžetą sukristų didžiuliai pinigai, kurie turėtų būti skirti gynybai. Toks mokestis mažai kenkia ir vartojimui. Lygiai tą patį galima būtų pasakyti ir apie akcizą cukrui – na, mažiau gertume saldžiųjų gėrimų, mažiau bandelių suvalgytume, ekonomika dėl to nenukris. Bet visai kas kita – didesnis verslo apmokestinimas. Juk verslas be galo takus. Iki šiol Lietuva buvo vienintelė ES valstybė, kurios ekonomika jau keletą metų išsiskyrė stebuklingu augimu. Na, šiek tiek augo ir Lenkija, Latvija, bet tiek daug – tik mes. Tai kodėl dabar turėtume imti ir užbaigti šį savo stebuklą? Juk dėl to stiprėjo ekonomika, augo žmonių gerovė, atėjo rimti investuotojai. Praktiškai tapome valstybe, kuri pritraukia inovatyvius verslus. Jau vien dėl to reikėjo nedidinti mokesčių naštos verslui. O jei dabar dėl mokesčių pakėlimo prasidės ekonomikos smukimas... Tai kam to reikia?
Kai dirbau Seime, mes tokių kvailysčių nedarėme. Mūsų siūlyta mokesčių reforma buvo daug tvarkingesnė, bet nepavyko sutarti dėl jos su savo sąjungininkais, koalicijoje nebuvo reikiamo palaikymo. Ligšiolinė mokesčių sistema skatino pastovų didelį biudžeto augimą. O to beveik ir užtenka. Tuo labiau kad prezidentas ir premjeras, kiek girdėjau, pabrėždavo, jog lėšų gynybai bus skolinamasi. Tai jeigu dėl geros ekonomikos būklės biudžetas didėjo, o pinigų gynybai ar šiaip, ar taip reikia skolintis, tai kurių galų apskritai reikėjo tos mokesčių reformos? O jei kalbėtume apie galimybę vienos ar kitos globalios krizės akivaizdoje padaryti pauzę, kažkuriam laikui atidėti reformos įgyvendinimą, tai noriu pasakyti, kad padaryti pauzę, sustabdyti tam tikrus procesus po priimtų sprendimų politikams labai sunku, nes jie jau būna įsižaidę. Tokiu atveju tarsi netenkama veido. Pūtė savo trimitą, o žygis, pasirodo, taip ir neprasidėjo.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
